Adventinė popietė
Kai dienos trumpos, o vakarai vis ilgesni ir ilgesni, visi gyvena laukimu: šviesos, Kalėdų, Naujųjų metų, pavasario. O kad laukimas neprailgtų, geriausia susiburti draugėn ir pasiklausyti prasmingų žodžių ir muzikos.
Taigi mūsų mokykloje antradienio popietė buvo šventinė: sulaukėme viešnios – Gintarės Lukijanskaitės, kurią visi pažįstame kaip Adutiškio parapijos vargonininkę. Mokyklos vadovas Algirdas Uziala pasidžiaugė, kad svečiuojasi Gintarė, palinkėjo visiems ramaus pasibuvimo kartu ir gražių akimirkų.
Gintarė pirmiausia paklausė, kas gi yra Adventas. Išgirdusi mokinių atsakymą, kad tai yra laukimas, ramybė, pratęsė mintį, kad laukiame ne bet ko, o mūsų Išganytojo gimimo, mūsų Karaliaus, kurio karalystė tokia didelė, kad mes net negalime įsivaizduoti. Ir kaip pasveikinimą užgimsiančiam Kristui, Gintarė pagiedojo giesmę „Aleliuja“, pritardama gitara. Visi klausėmės, atrodo, net nekvėpuodami – taip buvo gražu.
Mūsų viešnia daug nekalbėjo, nes, kaip pati sakė, jai labiau patinka ir sekasi dainuoti. O padainavo ji tikrai daug ir gražių dainų: ir apie gimtąją žemę, ir apie mamą, ir apie tolimą Rojų, ir apie draugystę, ir apie gyvenimą, ir dar vieną labai nuostabią dainą, kuriai muziką sukūrė pati. Na, o savo pasirodymą pabaigė liaudies daina. Mes, klausytojai, tikrai supratome vieną dalyką: kokia būtų daina – ar šiuolaikinė, ar liaudies, ar šventa giesmė – viskas paklūsta nepaprastai sodriam, stipriam, skaidriam Gintarės balsui.
Žiūrovai negailėjo plojimų Gintarei už puikią muzikinę popietę, mokyklos vadovas Algirdas Uziala dėkojo, kad ji skyrė laiko koncertui, nors pati ruošiasi egzaminams.
Taigi Adventinė popietė pripildė visų širdis gerumo, ramybės, prasmingo gražiausių metų švenčių laukimo.
Mokytoja Jurgita Dicevičiūtė
