Archyvas 19-12
Kalėdinis karnavalas
Nesiaučia pūgos už langų, žaliuoja pievos, nespaudžia šaltukas – tikrai nepasakytume, kad dabar gruodis… Tačiau visi gyvename kalėdine nuotaika. O ta nuotaika labiausiai jaučiasi ten, kur yra vaikų – mokykloje. Taigi penktadienį, gruodžio 20 dieną, mūsų mokykloje kaip tikrų tikriausia pūga siautė šventinis karnavalas.
Šių metų šventės tema – „Tai Animacija“. Sunku buvo ir beatpažinti mokinius, nes visi staiga virto peliukais, nykštukais, zuikučiais, lokiais, buvo netgi raganų ir piratų. Bet apie viską – iš eilės.
Karnavalo vedėjai Austėja ir Danielius pakvietė į sceną mokyklos vadovą Algirdą Uzialą. Direktorius labai gražiai pasveikino mokyklos svečius, mokytojus, mokinius artėjančių švenčių proga ir pasidžiaugė, kad šią dieną turime viešnią – Adutiškio seniūnę Astą Galatiltienę. Seniūnė irgi visus pasveikino, o kadangi pakeliui į mokyklą susitiko Kalėdų Senelį, tai patiems mažiausiems perdavė ir dovanų.
Šventinį pasirodymą pirmieji parodė mūsų gimnazistai (bet mes juos vis tiek vadiname vienuoliktokais). Jie virto personažais iš animacinio filmuko „Smalsutė Dora“. Kadangi visi žiūrovai labai susidomėję stebėjo jų vaidinimą, vienuoliktokai gali džiaugtis, kad įsikūnijimas pavyko.
Labiausiai savo laiko scenoje turbūt laukė patys mažiausieji. Jie ne tik padeklamavo eilėraštukų, bet ir pašoko nuotaikingą meškučių šokį. Pasižiūrėję 1– 4 klasių pasirodymą sužinojome, kas miške gyvena, o netrukus pradinukai jau šoko smagų nykštukų šokį.
O iš kurgi į sceną atbėgo tiek linksmų zuikučių? A, tai juk penktos klasės mokinukai, vos atpažinome! Taip smagiai straksėjo, kad net žiūrovams kojos kilnojosi! Po zuikučių šėlionių prasidėjo tikra raganų fiesta – tai 6 ir 7 klasių mokiniai siautė.
Karnavalas neapsiėjo ir be dainų. Meška, tigras, šunelis, fėjos ir pelytė smagiai traukė dainą „Balta žiema“. Tai buvo 8 klasės pasirodymas.
Visus žiūrovus sužavėjo mokytojos Agnės mokiniai šokiu „Tango“. Vyresnių klasių mokiniai šoko puikiai, kaip tikri profesionalai. Salė ilgai netilo nuo aplodismentų.
Kadangi artėja Pelės metai, matyt, todėl 10 klasės mokiniai pasirinko inscenizuoti animacinį filmuką „Peliuko dainelė“, o netrukus į sceną suplaukė didžiulis būrys piratų – su visu laivu! Tai mūsų 9 klasės mokiniai, kurie griausmingai, tikrai “piratiškai“ uždainavo.
Visi šventės dalyviai dainuoja finalinę dainą. Už savo išradingas kaukes ir smagius pasirodymus gausiai apdovanoti Kalėdų Senelio traukia į namus. Juk atostogos!!!
Mokytoja Jurgita Dicevičiūtė
Adventinė popietė
Kai dienos trumpos, o vakarai vis ilgesni ir ilgesni, visi gyvena laukimu: šviesos, Kalėdų, Naujųjų metų, pavasario. O kad laukimas neprailgtų, geriausia susiburti draugėn ir pasiklausyti prasmingų žodžių ir muzikos.
Taigi mūsų mokykloje antradienio popietė buvo šventinė: sulaukėme viešnios – Gintarės Lukijanskaitės, kurią visi pažįstame kaip Adutiškio parapijos vargonininkę. Mokyklos vadovas Algirdas Uziala pasidžiaugė, kad svečiuojasi Gintarė, palinkėjo visiems ramaus pasibuvimo kartu ir gražių akimirkų.
Gintarė pirmiausia paklausė, kas gi yra Adventas. Išgirdusi mokinių atsakymą, kad tai yra laukimas, ramybė, pratęsė mintį, kad laukiame ne bet ko, o mūsų Išganytojo gimimo, mūsų Karaliaus, kurio karalystė tokia didelė, kad mes net negalime įsivaizduoti. Ir kaip pasveikinimą užgimsiančiam Kristui, Gintarė pagiedojo giesmę „Aleliuja“, pritardama gitara. Visi klausėmės, atrodo, net nekvėpuodami – taip buvo gražu.
Mūsų viešnia daug nekalbėjo, nes, kaip pati sakė, jai labiau patinka ir sekasi dainuoti. O padainavo ji tikrai daug ir gražių dainų: ir apie gimtąją žemę, ir apie mamą, ir apie tolimą Rojų, ir apie draugystę, ir apie gyvenimą, ir dar vieną labai nuostabią dainą, kuriai muziką sukūrė pati. Na, o savo pasirodymą pabaigė liaudies daina. Mes, klausytojai, tikrai supratome vieną dalyką: kokia būtų daina – ar šiuolaikinė, ar liaudies, ar šventa giesmė – viskas paklūsta nepaprastai sodriam, stipriam, skaidriam Gintarės balsui.
Žiūrovai negailėjo plojimų Gintarei už puikią muzikinę popietę, mokyklos vadovas Algirdas Uziala dėkojo, kad ji skyrė laiko koncertui, nors pati ruošiasi egzaminams.
Taigi Adventinė popietė pripildė visų širdis gerumo, ramybės, prasmingo gražiausių metų švenčių laukimo.
Mokytoja Jurgita Dicevičiūtė
Ekskursija į Literatūrinį Aleksandro Puškino muziejų
Gruodžio 5 dieną mūsų mokyklos 10 klasės mokiniai kartu su Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos auklėtiniais dalyvavo pažintinėje pamokoje „A. Puškinas ir Lietuva“. Užsiėmimas vyko Literatūriniame Aleksandro Puškino muziejuje Vilniuje.
Pamokos metu mokiniai ne tik pakartojo, ką buvo išmokę, bet dar daugiau sužinojo apie poetą. Taip pat labai daug išgirdo apie A. Puškino sūnaus Grigorijaus gyvenimą Vilniuje, Markučiuose. Pamatė, kaip autentiškai apstatyti XIX a. pabaigos kambariai, juose eksponuojamus baldus, puoštus Puškinų giminės herbais ir Varvaros Puškinos monogramomis, išvydo daug Markučių dvaro ir šeimyninių Grigorijaus ir Varvaros Puškinų nuotraukų, nemažai tuometinių namų apyvokos daiktų.
Ekskursija mokiniams buvo labai naudinga, važiuodami namo jie svarstė, kaip panaudos savo žinias rusų kalbos projekte „A. Puškinas ir Lietuva“.
Mokytoja Kristina Grigel
Edukacinis užsiėmimas „Pažintis su vaistingomis žolelėmis“
Pažintinė ekskursija
Lapkričio 28 dieną 8–10 klasių mokiniai lankėsi Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.
Iš gido Roko sužinojome, kad Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas įkurtas teritorijoje, kuri XVI a. priklausė karališkajam dvarui.Ilgainiui dvaras prarado savo karališkąjį statusą, keitė šeimininkus. Laikui bėgant, senieji Tuskulėnų dvaro pastatai sunyko. Iki šių dienų išlikę dvaro rūmai buvo pastatyti apie 1825 m. kaip užmiesčio rezidencija, kuri turėjo kultūrinę ir pramoginę paskirtį.1944 m. Tuskulėnų dvaro teritorija su pastatais atiteko sovietų represinėms struktūroms – NKGB (MGB) ir tapo visuomenei neprieinama.Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, teritorijoje buvo aptiktos masinės NKGB (MGB) vidaus kalėjime nužudytų asmenų kapavietės. 2002 m. čia įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, kuris suformuotas iš Tuskulėnų dvaro sodybos ir dalies šalia buvusios teritorijos.
Paskutinė pažintinės ekskursijos lankymo vieta – koplyčia-kolumbariumas.
Gidas Rokas papasakojo, kad 1994 m. pradžioje Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmų bei buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje yra masinė 1944–1947 m. sovietinių aukų kapavietė. Archeologinių tyrimų metu buvusioje Tuskulėnų dvaro teritorijoje atkastos 45 kapaduobės su 724 žmonių palaikais. Atlikus kapaviečių archeologinius ir palaikų antropologinius tyrimus, buvo suprojektuota amžinojo poilsio vieta – koplyčia-kolumbariumas. Tai pilkapio formos statinys, kurio viduje įrengta koplyčia. Čia per 2004 metų Vėlines karsteliuose perkelti Tuskulėnų dvaro teritorijoje rasti sovietinio teroro aukų palaikai. 2009 m. koplyčios-kolumbariumo kupolą papuošė tapytojo Gitenio Umbraso skliautinė mozaika „Trejybė“, simbolizuojanti Likimą, Laimę ir Laisvę, o pilkapio viršūnėje sužibo karūna, sukurta skulptoriaus Gedimino Karaliaus.
Istorija iš arčiau – taip būtų galima pavadinti šią pažintinę ekskursiją.
Mokytoja Larisa Ustinavičienė
