Kelionė į Zarasus
Turbūt visi 5-10 klasių mokiniai birželio 11 dieną prisimins kaip šauniausią dieną šį mėnesį. Ryte prie mokyklos atvažiavo didžiulis autobusas ir visi pajudėjome į ežerų kraštu vadinamus Zarasus. Pirmoji stotelė buvo prie Stelmužės ąžuolo. Tūkstantmetis galiūnas tikrai įspūdingas. Apie jį plačiau papasakojo biologijos mokytoja Gražina Lazdinienė.
Tada jau važiavome į pačius Zarasus, kur laukė gidas. Daug įdomių dalykų sužinojome apie senuosius ir naujuosius Zarasus, buvome saloje, kurioje vyksta pramoginiai renginiai, tada jau pačiame mieste gidas pasakojo apie senuosius pastatus, jų istoriją, pabuvojome bažnyčioje, keliavome per Sėlių aikštę. Gražiai atsisveikinę su mus lydėjusiu gidu, važiavome į Šlyninkos malūną.
Šlyninkos malūne mus pasitiko šeimininkas – vienas iš trijų kaimelio gyventojų. Čia vyko edukacinė programa, susieta su 5-10 klasių mokinių ugdymu karjerai. Malūnininkas papasakojo trijų šimtų metų malūno istoriją, mokiniai susipažino su malūnininko darbo subtilybėmis, ragavome rupaus malimo rugių ir kviečių miltų, sužinojome, ką reiškia pikliavoti, malūnininkas buvo įjungęs girnas, taigi ne iš pasakojimų sužinojome, kaip viskas veikia, o įsitikinome pamatę savo akimis.
Na, o kaipgi būti malūne ir neparagauti ko nors iš ten malamų miltų? O kas geriau, jei ne blynai! Kol skanavome tikrai gardžius blynus, šeimininkė pasakojo apie gyvenimą senovėje. Juk ne kur kitur, o senovinėje pirkioje įsikūrusi jauki Šlyninkų užeiga. Ir dar šeimininkė truputėlį išdavė firminių blynų slaptą komponentą – pasirodo, blynams kildinti naudojamas gyvas alus! Tai visiems buvo labai netikėta. Padėkoję šeimininkei už pietus ir malūnininkui už gražią pamokėlę, vykome toliau.
Kita stotelė – Visaginas. Čia ėjome į patalpą, kur daug akvariumų. Tai ne muziejus, o tiesiog entuziasto įkurtas akvariumas, kuris sulaukia daug lankytojų. O kokių tik nėra žuvelių: ir oranžinių, ir dryžuotų, ir mažų, ir didelių. Yra ir vėžliukų. Netgi šinšilų su jaunikliais yra (tiesa, čia ne žuvys, o graužikai, bet vis vien gražu). Prisifotografavę ir prisifilmavę išvažiavome į Ignaliną.
Ignalinoje laukė pramogų parkas „Žuvėdra“. Kad mūsų vaikai šaunūs, žinojome, bet kad ir labai drąsūs, tuo įsitikinome. Juk ne kiekvienas išdrįstų aukštai virš žemės keliauti judančiais „takeliais“. O tuo labiau – skrieti į kitą ežero pusę ir grįžti atgal. O mūsų vaikai išdrįso. Šaunu! Adrenalino pasikrovė, ko gero, visai savaitei. Aktyviai praleidę pora valandų Ignalinoje, patraukėme namučio.
Kelionėje praleidome dvylika valandų, bet patirtus įspūdžius prisiminsime visą gyvenimą.
